saqarTvelos parlamentis gancxadeba

afxazeTis umaRlesi sabWos saxelwodebiT moqmedma separatist-meomboxeTa dajgufebam 1994 26 noembers q. soxumSi miiRo e. w. afxazeTis respublikis konstitucia, gamoacxada saqar­Tve­los ganuyofeli nawili _ afxazeTi saerTaSoriso samarTlis subieqtad da airCia prezi­den­tic.

saqarTvelos parlamentma jer kidev 1994 wlis 10 marts, saerTaSoriso samarTlis impe­ra­tiuli principebis moTxovnebidan gamomdinare, daiTxova afxazeTis umaRlesi sabWo, ro­gorc aparteiduli wesiT arCeuli organo, romelic sistematiurad arRvevda afxazeTis av­to­nomiuri respublikis da saqarTvelos respublikis kanonmdeblobas da am organos saxeliT dro­ulad ecnoba gaerTianebuli erebis organizacias da msoflio sazogadoebriobas.

amasTan erTad meamboxe separatistebma es gadawyvetileba miiRes im pirobebSi, roca af­xa­zeTidan gandevnilia mosaxleobis 70 procentze meti da yofili umaRlesi sabWos deputatTa TiT­qmis naxevari, romelic warmoadgens afxazeTis mosaxleobis did umravlesobas, gamoZe­ve­bu­lia regionidan, xolo zogierTi deputati daxvretilia.

amrigad, dRes afxazeTis teritoriaze saqarTvelos parlamentis dadgeniloebis mixed­vi­Tac da misgan damoukidebladac ar arsebobs legitimuri organo, romelsac afxazeTSi mcxov­rebi xalxis saxeliT konstituciur sakiTxebze msjelobis ufleba aqvs.

aqedan gamomdinare, meamboxe-separatistTa mier miRebuli 26 noembris gadawyvetileba af­xazeTis damoukideblobis, axali konstituciis miRebis da prezidentis arCevis Sesaxeb ar iw­vevs araviTar iuridiul Sedegebs arc qveyvis SigniT, arc saerTaSoriso samarTlis sis­te­maSi. afxazeTis teritoriaze mTlianad vrceldeba saqarTvelos respublikis kanonmdebloba.

saqarTvelos parlamenti sinanuls gamoTqvams, rom afxazuri meamboxe separatizmis aR­niS­nuli aqti aris mSvidobiani molaparakebis procesis sabolood CaSlis cda, radgan afxazma meamboxe-separatistebma TviTneburad da ukanonod Secvales molaparakebis erT-erTi mxarisn statusi, gamoacxades ra afxazeTi damoukidebel saxelmwifod.

msoflio Tanamegobrobis mier aRiarebuli suverenuli saqarTvelos teritoriaze om is gaCarebis, daqiravebulTa gamoyenebis, eTnikuri niSniT xalxis genocides da mSvidobiani mo­saxleobis Jleta-gandevnis Semdeg damoukideblobis gamocxadeba ar aris mxolod saqarTve­los problema, es aris saerTaSoriso masStabiT im Zalebis waqezeba, romelTa mizania bolo mo­uRon Tanamedrove msoflio marTlwesrigs, Ziri gamouTxaron sazRvrebis urRvevobas, sa­xel­mwifoTa Sinaur saqmeebSi Caurevlobis imperatiul principebs da gadaaqcion separatizmi re­aqciul globalur problemad.

saqarTvelos parlaments miaCnia, rom mSvidobian molaparakebaTa amowurvis an SeuZleb­lo­bis SemTxvevaSi nebismieri saxifaTo konfliqtis monawile xelisuflebis uzurpatorTa iZu­lebiT neitralizeba, romlebic Slian molaparakebas da ugulvebelyofen uSiSroebis sab­Wos rezoluciebs.

saqarTvelos parlamenti mimarTavs gaerTianebuli erebis organizacias, evropis uSiSro­e­bisa da TanamSromlobis TaTbirs, msoflio Tanamegobrobis  wevri qveynebis, maT Soris damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobis wevri qveynebis parlamentebs, keTili nebis yve­la adamians _ mxari dauWiron saqarTvelos, romlisTvisac afxazeTSi momxdari konfliqti aris saSinao saqme, Tumca misi warmoSoba da Sedegebi arsebiTad ganapiroba gareSe faqtorebma. mi­uxedavad saerTaSoriso institutebis mcdelobisa, am faqtorebis uaryofiTi moqmedeba kvla­vac grZeldeba da swored amitom konfliqtis politikuri masStabi veRar darCeba mxolod sa­qarTvelos saSinao saqmed, radganac saxifaTo rezonanss gamoiwvevs sxva qveynebSi.

saqarTvelos parlamenti saqveynod acxadebs: saqarTvelos saxelmwifos sruli mora­lu­ri, politikuri da iuridiuli ufleba aqvs yvela saSualebiT aRadginos saxelmwifos suve­ne­ri­teti qveynis mTel teritoriaze.

Tbilisi, 1994 wlis 1 dekemberi

(saqarTvelos parlamentis uwyebebi, # 23-26, 1994 weli, gv. 9-10)