gaerTianebuli erebis organizaciis generalur mdivans peres de kueliars, msoflio xalxebsa da parlamentebs

rRvevis piras misuli sabWoTa imperia gaafrTebuli eWideba xelisuflebas, cdilobs erTmaneTs  wahkidos da  damRupvel ufskrulSi gadaCexos imperiis tyve xalxebi,  gansakuTrebiT kavkasiaSi, sadac  mravali saukunea gverdigverd cxovroben sxvadasxva  warmomavlobisa da  religiis, magram  erTmaneTTan sulierad  da tradiciulad  mWidrod  dakavSirebuli xalxebi.

imperia, rogorc cnobilia, amay da Tavisuflebismoyvare kavkasielTa  dasamorCileblad yovelTvis iyenebda e.w. eTnokomfliktebs, amasTanave eyrdnoboda adgilobriv mcxovreblebs, Tavisi eris moRalateebs - kavkasiel xalxTa WeSmarit mtrebs. ase iqmneboda da dResac iqmneba  daZabulobis kerebi, zogan ukve  iRvreba sisxli, zoganac  amJamad mzaddeba mkvidri mosaxleobis genocidi.

imperia masobrivi informaciis saSualebiT yovelmxriv cdilobs daarwmunos msoflio, TiTqos centris Carevis gareSe kavkasiis „veluri da kaciWamia tomebi“ erTmaneTs mospoben.

kremls ukve Seqmnili „eTnokomfliqtebis“ jaWvis morig rgolad  kavkasiaSi miaCnia uwinares yovlisa saqarTvelo da CeCneT-inguSeTis avtonomiuri respublika. amaze aSkarad metyveleben Semdegi faqtebi:

1. saqarTvelos teritoriaze, sabWoTa ruseTis mier  saqarTvelos aneqsiis Semdeg 1921 wels  ukanonod Seqmnil yofil e.w. „samxreT oseTis avtonomiur olqSi“, romelic istoriuli Sida qarTli gaxlavT, respublikis xelisuflebasTan SeuTanxmeblad Seyvanilia sabWoTa  kavSiris Sinagan  saqmeTa saministros  didZali jarebi, romlebic  prokomunisturad ganwyobil os eqstremistebTan erTad arbeven, xocaven da apatimreben qarTvel mosaxleobas, bevria mokluli da daWrili; qarTvelTa winaaRmedg iyeneben  avtomatur iaraRs, raketebs, naRmebs, xelyumbarebsa da  sxv. dapatimrebul  qarTvelebTan ar uSveben advokatebs, sabWoTa jarebis mier  Sida qarTlSi Seqmnili „erovnuli xsnis komiteti“ TviTneburad niSnavs „prokurors“ da sxva  Tanamdebobis pirebs.

uxeSad irRveva adamianis uflebebi; 10 qarTuli sofeli sabWoTa jarebis mier moqceulia mZime blokadaSi. dawyebulia SimSili, ar aris medikamentebi. regionidan modis qarTvel da os ltolvilTa uwyveti nakadi, romelTa ricxvic  30 aTas aWarbebs. sabWoTa kavSiris  centraluri               sainformacio saSualebebi ayalbeben da Cqmalaven saqmis realur viTarebas. yovelnairad xels afareben jarebis da eqstremistTa  ukanono moqmedebas. centris mizania qarTveli mosaxleobis gamoZeveba regionidan da am  teritoriis SeerTeba CrdiloeT  oseTTan.

2. bolo ori wlis ganmavlobaSi sakavSiro informaciis saSualebebiT  aqtiurad inergeba Sexeduleba CeCenTa da inguSTa rusofobuli ganwyobis Sesaxeb, rac Tavis mxriv xels uwyobs e. w. velokorusuli Sovinizmis kidev ufro  gaRrmavebasa da gaSlas.

am mizniT Segnebulad vrceldeba Worebi, TiTqosda vainaxebi (CeCnebi  da inguSebi) amzadebdnen Tavdasxmebs rusi erovnebis  mosaxleobaze.

moskovsa da imperiis sxva  qalaqebSi iqmneba agreTve azri, TiTqos iq  mcxovrebi „CeCnuri  mafiis“  wevrebi  reketiorebi iyvnen.

3. „eTnokomfliqtis“ win, rogorc saqarTvelos respublikaSi, kerZod, Sida  qarTlSi (yofili samxreT oseTis avtonomiuri  olqi, aseve  vainaxTa winaaRmdegac  damsjeli omis  mosamzadeblad  centri intensiurad upirispirebs erTmaneTs vainaxebsa da  maT  mezobel xalxebs:

a) TviT centraluri presac ki aRar malavs, rom bolo xans  intensiurad iqmneba  kavkasiaSi mcxovreb kazakTa  samxedro formirebebi da kulturuli  aRorZinebis motiviT xdeba  maTi SearaReba.

b) CeCneT-inguSeTis avtonomiuri respublikis mimdebare  vainaxebis istoriul miwaze (Sida qarTlis analogia), romlis 46 procenti dRes CrdiloeT oseTis ass respublikaSi Sedis, sagangebod  mzaddeba  didi, sisxliani konfliqti inguS da os  mosaxleobas Soris (aris cda aseTive konfliqtis Seqmnisa CeCneT-daRestnis sazRvarzec). centri xels uwyobs  Tavisi morCili, angarebiT  Sepyrobili osi eqstremistebis SeiaraRebas da swored maTi meSveobiT cdilobs samagaliTod dasajos  Tavisuflebismoyvare „urCi“ vainaxebi, xels uSlis agreTve 1944 wels Sua aziaSi usamarTlod  deportirebuli CeCnebisa da inguSebis samSobloSi dabrunebas, rac  kidev  ufro  aRrmavebs  da amwvavebs  dapirispirebulobas  vainaxebsa da  osebs Soris. mis mierve inspirirebuli „eTnokomfliqtis“ TiTqosda mowesrigebis sababiT kremls didi raodenobiT Seyavs  sabWoTa armiisa da  Sinagani jarebis nawilebi vainaxTa  miwaze, raTa  rac SeiZleba male SemoiRos da ganaxorcielos saprezidento mmarTveloba da amiT Caklas uZvelesi kulturis mqone vainaxTa amayi suli, maTi swrafva damoukideblobisaken. sxvaTa Soris, am xalxma am erTi saukunis ganmavlobaSi ukve orjer iwvnia samSoblos dakargvis mTeli simware. rogorc Cans, agoniaSi myofi imperia CeCneT-inguSeTSi  mesamedac amzadebs  gaugonar sisxlian terorsa da  genocids. ukve daiwyo Setakebebi inguSebsa da osebs Soris, aris msxverpli, uamravi daWrili. sabWoTa jarebi aqac  osi eqstremistebis mxareze arian.

saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWos sesiam Tavis sagangebo sxdomaze imsjela Sida qarTlsa da CeCneT-inguSeTis avtonomiur respublikaSi Seqmnili sagangebo viTarebis Sesaxeb da mimarTavs  garTianebuli erebis organizacias, msoflios  xalxebs  da parlamentebs, dagmon imperiis  boroti zraxvebi, mxari dauWiron Tavisuflebosmoyvare, didi kulturuli tradiciebis mqone qarTvelebs, amay CeCnebsa da inguSebs.  raTa Tavidan iqnes acilebuli kremlis mier dagegmili saSineli tragedia.

imedi maqvs Tqveni mxardaWerisa da Tanadgomis, amitom gTxovT, saqarTvelos da CrdiloeT  kavkasiaSi  gamogzavnoT adamianis uflebaTa dacvis komisiis eqspertebi, romlebic Seiswavlian qarTvelebis, CeCnebis, inguSebis da sxva erebis warmomadgenelTa uflebebis uxeSi darRvevis faqtebs da  dasaxaven RonisZiebebs maTs aRsakveTad.

pativiscemiT saqarTvelos respublikis  uzenaesi sabWo

saqarTvelos respublikis prezidenti zviad  gamsaxurdia

Tbilisi, 1991 wlis 27 aprili

(gazeTi ~afxazeTis xma~ # 79, 1991 wlis 4 maisi)