gaerTianebuli erebis organizaciis generalur mdivans peres de kueliars,
msoflio xalxebsa da parlamentebs
rRvevis piras misuli sabWoTa imperia gaafrTebuli eWideba
xelisuflebas, cdilobs erTmaneTs wahkidos
da damRupvel ufskrulSi gadaCexos imperiis
tyve xalxebi, gansakuTrebiT kavkasiaSi, sadac mravali saukunea gverdigverd cxovroben sxvadasxva warmomavlobisa da religiis, magram erTmaneTTan sulierad da tradiciulad mWidrod
dakavSirebuli xalxebi.
imperia, rogorc cnobilia, amay da Tavisuflebismoyvare
kavkasielTa dasamorCileblad yovelTvis iyenebda
e.w. eTnokomfliktebs, amasTanave eyrdnoboda adgilobriv mcxovreblebs, Tavisi eris
moRalateebs - kavkasiel xalxTa WeSmarit mtrebs. ase iqmneboda da dResac iqmneba daZabulobis kerebi, zogan ukve iRvreba sisxli, zoganac amJamad mzaddeba mkvidri mosaxleobis genocidi.
imperia masobrivi informaciis saSualebiT yovelmxriv
cdilobs daarwmunos msoflio, TiTqos centris Carevis gareSe kavkasiis „veluri da kaciWamia
tomebi“ erTmaneTs mospoben.
kremls ukve Seqmnili „eTnokomfliqtebis“ jaWvis morig
rgolad kavkasiaSi miaCnia uwinares yovlisa
saqarTvelo da CeCneT-inguSeTis avtonomiuri respublika. amaze aSkarad metyveleben
Semdegi faqtebi:
1. saqarTvelos teritoriaze, sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos aneqsiis Semdeg 1921 wels ukanonod Seqmnil yofil e.w. „samxreT oseTis avtonomiur
olqSi“, romelic istoriuli Sida qarTli gaxlavT, respublikis xelisuflebasTan SeuTanxmeblad
Seyvanilia sabWoTa kavSiris Sinagan saqmeTa saministros didZali jarebi, romlebic prokomunisturad ganwyobil os eqstremistebTan erTad
arbeven, xocaven da apatimreben qarTvel mosaxleobas, bevria mokluli da daWrili;
qarTvelTa winaaRmedg iyeneben avtomatur iaraRs,
raketebs, naRmebs, xelyumbarebsa da sxv.
dapatimrebul qarTvelebTan ar uSveben advokatebs,
sabWoTa jarebis mier Sida qarTlSi Seqmnili
„erovnuli xsnis komiteti“ TviTneburad niSnavs „prokurors“ da sxva Tanamdebobis pirebs.
uxeSad irRveva adamianis uflebebi; 10 qarTuli sofeli
sabWoTa jarebis mier moqceulia mZime blokadaSi. dawyebulia SimSili, ar aris medikamentebi.
regionidan modis qarTvel da os ltolvilTa uwyveti nakadi, romelTa ricxvic 30 aTas aWarbebs. sabWoTa kavSiris centraluri sainformacio saSualebebi ayalbeben
da Cqmalaven saqmis realur viTarebas. yovelnairad xels afareben jarebis da eqstremistTa ukanono moqmedebas. centris mizania qarTveli mosaxleobis
gamoZeveba regionidan da am teritoriis SeerTeba
CrdiloeT oseTTan.
2. bolo ori wlis ganmavlobaSi sakavSiro informaciis
saSualebebiT aqtiurad inergeba Sexeduleba
CeCenTa da inguSTa rusofobuli ganwyobis Sesaxeb, rac Tavis mxriv xels uwyobs e.
w. velokorusuli Sovinizmis kidev ufro gaRrmavebasa
da gaSlas.
am mizniT Segnebulad vrceldeba Worebi, TiTqosda vainaxebi
(CeCnebi da inguSebi) amzadebdnen Tavdasxmebs
rusi erovnebis mosaxleobaze.
moskovsa da imperiis sxva qalaqebSi iqmneba agreTve azri, TiTqos iq mcxovrebi „CeCnuri mafiis“
wevrebi reketiorebi iyvnen.
3. „eTnokomfliqtis“ win, rogorc saqarTvelos respublikaSi,
kerZod, Sida qarTlSi (yofili samxreT oseTis
avtonomiuri olqi, aseve vainaxTa winaaRmdegac damsjeli omis
mosamzadeblad centri intensiurad upirispirebs
erTmaneTs vainaxebsa da maT mezobel xalxebs:
a) TviT centraluri presac ki aRar malavs, rom bolo
xans intensiurad iqmneba kavkasiaSi mcxovreb kazakTa samxedro formirebebi da kulturuli aRorZinebis motiviT xdeba maTi SearaReba.
b) CeCneT-inguSeTis avtonomiuri respublikis mimdebare
vainaxebis istoriul miwaze (Sida qarTlis
analogia), romlis 46 procenti dRes CrdiloeT oseTis ass respublikaSi Sedis, sagangebod mzaddeba
didi, sisxliani konfliqti inguS da os
mosaxleobas Soris (aris cda aseTive konfliqtis Seqmnisa CeCneT-daRestnis
sazRvarzec). centri xels uwyobs Tavisi morCili,
angarebiT Sepyrobili osi eqstremistebis SeiaraRebas
da swored maTi meSveobiT cdilobs samagaliTod dasajos Tavisuflebismoyvare „urCi“ vainaxebi, xels uSlis
agreTve 1944 wels Sua aziaSi usamarTlod deportirebuli
CeCnebisa da inguSebis samSobloSi dabrunebas, rac kidev ufro aRrmavebs
da amwvavebs dapirispirebulobas vainaxebsa da
osebs Soris. mis mierve inspirirebuli „eTnokomfliqtis“ TiTqosda mowesrigebis
sababiT kremls didi raodenobiT Seyavs sabWoTa
armiisa da Sinagani jarebis nawilebi vainaxTa miwaze, raTa
rac SeiZleba male SemoiRos da ganaxorcielos saprezidento mmarTveloba da amiT
Caklas uZvelesi kulturis mqone vainaxTa amayi suli, maTi swrafva damoukideblobisaken.
sxvaTa Soris, am xalxma am erTi saukunis ganmavlobaSi ukve orjer iwvnia samSoblos
dakargvis mTeli simware. rogorc Cans, agoniaSi myofi imperia CeCneT-inguSeTSi mesamedac amzadebs gaugonar sisxlian terorsa da genocids. ukve daiwyo Setakebebi inguSebsa da
osebs Soris, aris msxverpli, uamravi daWrili. sabWoTa jarebi aqac osi eqstremistebis mxareze arian.
saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWos sesiam Tavis
sagangebo sxdomaze imsjela Sida qarTlsa da CeCneT-inguSeTis avtonomiur respublikaSi
Seqmnili sagangebo viTarebis Sesaxeb da mimarTavs garTianebuli erebis organizacias, msoflios xalxebs
da parlamentebs, dagmon imperiis boroti
zraxvebi, mxari dauWiron Tavisuflebosmoyvare, didi kulturuli tradiciebis mqone qarTvelebs,
amay CeCnebsa da inguSebs. raTa Tavidan iqnes
acilebuli kremlis mier dagegmili saSineli tragedia.
imedi maqvs Tqveni mxardaWerisa da Tanadgomis, amitom
gTxovT, saqarTvelos da CrdiloeT kavkasiaSi gamogzavnoT adamianis uflebaTa dacvis komisiis
eqspertebi, romlebic Seiswavlian qarTvelebis, CeCnebis, inguSebis da sxva erebis
warmomadgenelTa uflebebis uxeSi darRvevis faqtebs da dasaxaven RonisZiebebs maTs aRsakveTad.
pativiscemiT saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWo
saqarTvelos respublikis prezidenti zviad
gamsaxurdia
Tbilisi,
1991 wlis 27 aprili
(gazeTi ~afxazeTis xma~ # 79, 1991 wlis 4 maisi)